Istorija

Motociklų sportas – techninė sporto šaka, apimanti tokias motosporto rūšis kaip plento žiedinės lenktynės, motociklų krosas, enduro, trialas, treko lenktynės, cross-country rally. Šios rūšys dar skirstomos:

Plento žiedinės lenktynės:

Grand prix
Superbike
Supersport
Superstock
Motociklai su priekabomis
Endurance
Plento Rally
Motociklų krosas:
Motociklų krosas
Motociklai su priekabomis
Keturračiai motociklai
Superkrosas
Supermoto
Sniego krosas
Enduro
Trialas
Treko lenktynės:
Treko lenktynes (Speedway)
Treko lenktynės ant ledo
Motociklų su priekaba treko lenktynės
Treko lenktynės ant žolės
Cross-Country rally
Laisvasis stilius (free style)
Motosporto judėjimas Europoje prasidėjo IXX a. pabaigoje. Tuo metu pradėjo kurtis motociklininkų klubai, nacionalinės federacijos. 1904 m. rugsėjo 25 d. įvyko pirmosios tarptautinės motociklų varžybos Paryžiaus pietvakariuose. Dalyvavo Prancūzijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos komandos. Nugalėjo Prancūzijos rinktinė. Po šių varžybų penkių dalyvavusių šalių atstovai nusprendė, kad reikia vienytis ir susiburti į vieną tarptautinę organizaciją. 1904 m. gruodžio 21 d. Paryžiuje Ledoyen restorane įsteigta Tarptautinė motociklų sporto federacija (FIM – Fédération Internationale de Motocyclisme).

Tačiau federacijos nariai nesutarė, ji tapo neveiksni ir tik 1912-ųjų  lapkričio 28 d federacija buvo atkurta, siekiant kontroliuoti bei vystyti motociklizmo sportą, turizmą ir padėti motociklininkams. Jau sekančiais metais vyko pirmasis FIM organizuojamas renginys – Tarptautinės šešių dienų ištvermės varžybos (The International Six Days Reliability Trial).

1912 m. Varžybos buvo rengtos pagal FIM ir atviras ACU taisykles,  kuriose randame ir motociklo, kaip transporto priemonės apbirėžimą:” Motociklu vadinama transporto priemonė susidedanti iš rėmo, dviejų ratų ir atitinkamo variklio. Motorinės transporto priemonės, turinčios daugiau nei du ratus, kurių svoris be tepalo, degalų ir vandens neviršyja 300 kg. taip pat gali būti vadinami motociklais”.

Iki Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse FIM narių skaičius nuo 10 išaugo 30 valstybių, tačiau ketverius metus trukęs karas beveik visiškai sunaikino organizaciją. 1920 m. likę FIM nariai entuziazmo ir aplinkybių dėka įgijo progą kurti savo pačių istoriją, ugdyti sportininkus, propaguoti motociklizmo idėjas ir mototurizmą, kuris populiarėjo tobulėjant technikai, gerėjant kelių infrastruktūrai ir kylant gyvenimo lygiui.

Šiandien FIM vienija 107 Nacionalines Motociklų Federacijas šešiuose kontinentinėse sąjungose – Europos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos.

Motociklizmas Lietuvoje pradėjo vystytis XX a. pradžioje. Pirmosios žinios apie Lietuvoje vykusias lenktynes yra 1925 m. rugsėjo 27 d. Lenktynės vyko Klaipėdos krašte. Didžiojoje Lietuvoje pirmosios atskiro starto motociklininkų lenktynės – 1 km distancija įvyko 1927.10.16 Kaune. Atskirose klasėse nugalėjo A. Renčinauskas, P.Kazėnas, K. Jurevičius ir B. Malkevičius.

1928 m. laikinojoje sostinėje Kaune susikūrė Lietuvos motociklininkų klubas (LMK), o 1934 m. jis buvo priimtas į Tarptautinę motociklininkų klubų asociaciją (FICM), vėliau tapusia Tarptautine motociklų sporto federacija (FIM). Įkūrus LMK pradėjo kurtis motociklininkų klubai Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Dėl įvairių priežasčių krašto čempionatai keletą metų nevyko. 1931 m., 1932 m., 1937 m. ir 1938 m. surengtos daugiadienės lenktynės „Aplink Lietuvą”. Tuo laikotarpiu Lietuvos motociklininkai dalyvavo neaukšto rango tarptautinėse varžybose.

Sovietams okupavus Lietuvą, visos tarpukariu veikusios organizacijos buvo uždarytos. LMK taip pat buvo priversta savo veiklą nutraukti.

1945 m. surengtas pirmasis pokario čempionatas, pradėtos vykdyti ne tik lenktynės plentu, bet ir kroso varžybos. 1946 m. Lietuvos motociklininkai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate ir iškovojo du bronzos medalius. Tais pačiais metais įvyko ir pirmosios Pabaltijo kroso varžybos. 1950 m. po ilgos pertraukos surengtos lenktynės „Aplink Lietuvą”.
1957 m. Lietuvos motociklininkai po ilgesnės pertraukos vėl iškovojo SSRS čempionato medalius – V.Aksionaitis tapo kroso čempionu, o B.Karalkevičius laimėjo sidabro medalį.

1960 m. Kačerginėje (prie Kauno) įrengta pirmoji žiedinė lenktynių trasa, o 1964 m. šioje trasoje pirmą kartą vyko SSRS motociklų žiedinių plento lenktynių čempionatas.

Žiedinių plento lenktynių meistrai, vadovaujami A. Paurio, V. Pimonovo, R. Petkevičiaus, pasiekė gražių laimėjimų. SSRS čempionais yra tapę R. Paurys, V. Preikšas, K. Savickas – daugkartinis SSRS čempionas ir prizininkas bei pirmasis šios rūšies motociklų sporto SSRS čempionas.

Daugiausia Lietuvos motociklų sporto pergalių pasiekė panevėžietis E. Ramonas. Jis pirmasis tarptautinės klasės sporto meistras, devyniskart SSRS daugiadienių motociklų lenktynių čempionas, Motociklų olimpiados aukso medalininkas, SSRS rintinės narys.

Kaunietė A. Račkauskaitė 1965m. pirmoji iš moterų iškovojo daugiadienių motociklų lenktynių SSRS čempionės aukso medalį, po metų – bronzos.
1986 m. Lietuvos trialo atstovai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionatuose ir Pabaltijo Taurės varžybose, 1987 m. vyko pirmosios trialo varžybos Lietuvoje.

1989-ieji – paskutiniai Lietuvos motociklininkų dalyvavimo SSRS čempionatuose metai

Šiuo laikotarpiu labai populiarus Lietuvoje buvo motociklų sportas. Kasmet per Lietuvą nuvilnydavo motokroso turai, vyko Lietuvos motokroso čempionatai, Baltijos šalių motokroso pirmenybės.
1992 m. Lietuvos motociklų sporto federacija buvo priimta į Tarptautinę motociklų sporto federaciją (FIM). Jai pavyko užmegzti glaudžius sportinius ryšius su Lenkijos moto sąjunga, su Prancūzijos, Italijos, Izraelio motociklų sporto federacijomis. 1993 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo Pasaulio Tautų komandinėse varžybose ir užėmė 26-ąją vietą. Nuo 1997 m. Lietuvos motociklininkai dalyvavo Pasaulio, Europos čempionatuose.

2003 m. A.Gelažninkas Europos jaunių (125J klasė) motociklų kroso čempionate iškovojo III vietą

Nuo 2003 m. pradėta rengti Lietuvos motorolerių bei motociklų akrobatikos čempionatus.

Nuo 2007 m. pradėtos rengti Enduro kroso varžybos, o nuo 2008 m. Enduro, supermoto čempionatai. 2009 m. atnaujintas motorolerių čempionatas.

2011 m. A.Jasikonis Europos jaunių (85 klasė) motociklų kroso čempionate iškovojo III vietą.

Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentai (vadovai) nuo 1990 m.

1990 m.-1991m. Kostas Savickas

1990 m.- 1993 m. Algimantas Žukauskas

1993m. -1997 m. Georgijus Zacharovas

1997 m.-1998 m. Virginijus Martišauskas

1998 m.-2001 m. Rimantas Gogelis

2001 m.-2008 m. Romualdas Beresnevičius

2009 m. – 2017 m. Virginijus Visockis

2017 m. – 2021 m. Robertas Benediktavičius 

2021 m. iki dabar – Giedrė Leskauskienė

Šiuo metu Lietuvoje populiariausios motosporto rūšys yra motociklų krosas, cross country, enduro, hard enduro, supermoto, plento žiedinės lenktynės, motobolas, motodragas ir kt

Motociklų kroso varžybos vyksta natūralioje gamtinėje trasoje su tokiais elementais ir kliūtimis (natūraliomis arba padarytomis iš natūralių medžiagų) kaip pakilimai ar nusileidimai, ilgi tramplynai, bangos ir netikėti posūkiai. Motociklų klasės yra skirstomos pagal variklio galingumą ir sportininko amžių. Lietuvoje dar ir pagal sportininko meistriškumo lygį.

Varžomasi solo motociklais, motociklais su priekaba ir keturračiais ATV motociklais.

Motociklų kroso ir plento žiedinių lenktynių „mišinys” yra Supermoto, kuris atsirado 1970-aisiais metais JAV. Supermoto trasą sudaro 70% asfalto ir 30% natūralio ar dirbtinos žemės atkarpos, kartu tramplynais ir kitais nesudėtingais motokroso trasos elementais. Lenktyniaujama su specialiais supermoto lenktynėms skirtais motociklais.

Enduro – tai motociklų sporto šaka, kupina neįtikėčiausių kliūčių ir sunkumų. Motociklininkui tai yra ištvermės ir gebėjimo susikaupti išbandymas, kadangi enduro vienas važiavimas vyksta apytiksliai nuo 6 iki 9 valandų. Enduro trasą sudaro labai įvairus reljefas – miškai, kalnai, upės, brastos, pelkės, smėlynai, o be naturalių kliūčių yra paįvairintos ir dirbtinėmis kliūtimis – rąstai, padangos, akmenys ir pan.Varžybos vyksta dvi dienas, sportininkai turi įveikti po 2-3 ratus, kurių ilgis gali būti nuo 50- 80 km. Enduro varžybose lenktyninkai turi nustatytą tam tikrą laiko limitą paruoštame grafike. Čia egzistuoja laiko matavimo zonos ir specialūs bandymai.

Šiai dienai Lietuvoje yra populiaresnės paprastesnio ir trumpesnio formato enduro varžybos pavadinimu Cross Country. Tai enduro kroso varžybos, kuriose dalyviai turi įveikti kuo daugiau ratų minimum 6 kilometrų trasą per 1-2 valandas, priklausomai nuo klasės. Trasa – gamtinė, įvairaus reljefo su natūraliomis arba dirbtinomis kliūtimis.

Plento žiedinės lenktynės – pačios prestižiškiausios moto varžybos Pasaulyje. Plento žiedinių lenktynių sportininkai varžosi asfaltu padengtoje žiedinėje trasoje arba specialiai užtvertomis miesto gatvėmis. Lietuvoje, dėl sporto bazių trūkumo ir finasavimo, žiedinėse lenktynėse dalyvauja apie 30 sportininkų. Žinoma vienintelė žiedinė trasa Kačerginėje į plento žiedines lenktynes visuomet pritraukia nemažą būrį žiūrovų.

Skirtingai nuo daugumos kitų motociklo sporto rūšių, moto trialo varžybose nelenktyniaujama. Tai yra balanso, įgūdžių ir koncentracijos sportas. Startuodami po vieną, važiuodami per įvairiausias kliūtis – riedulius, rąstus ar akmenis, sportininkai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą. Tai įspūdinga ir kartais atrodo pavojinga sporto šaka, tačiau moto trialas yra labai saugus sportas, nes nekyla incidentų dėl greičio ar konkurentų tarpusavio kovos. Žiemos metu varžybos vykdomos salėse (INDOOR TRIAL), o vasaros metu – lauke (OUTDOOR TRIAL).

Sportininkams reikia įveikti trąsoje esančias kliūtis per 1,5 min., neprisiliečiant prie nieko, išskyrus patį motociklą. Taip pat dalyviai turi tilpti į laiko normą, per kurią turi įveikti tris ratus su juose esančiais 9, skirtingo sudėtingumo sektoriais. Laimi dalyvis padaręs mažiausiai klaidų. Moto trialui naudojami labai lengvi (~70kg), žema sėdyne.

Motorolerių lenktynėse lentyniaujama motoroleriais, kurių kubatūra nuo 49сc iki 125 cc. Lenktynininkai varžosi specialiose asfaltu dengtose trasose.

Lietuvoje sparčiai populiarėja mototurizmas. Mototuristas gali keliauti bet kokiu motociklu, savo sudarytu maršrutu ir nepriklausyti jokiai organizacijai. Svarbiausia,kad jis keliautų motociklu. Kasmet rengiami mototurizmo turai, tokie kaip „Baltijos kelias”, „Lietuva-Latvija” ir kt. Skatinamas išvykstamasis ir atvykstamasis turizmas.